Ryškiai žalios spalvos, tankiai suaugusi veja yra puikus fonas medžių ir krūmų deriniams, gėlynams, alpinariumams. Sveika, gerai prižiūrima veja suteikia jaukumo, išryškina sodybos struktūrą. Karštomis vasaros dienomis oro temperatūra virš vejos yra 10–20 ^oC žemesnė nei virš akmeninių ir asfaltbetonio dangų. Vejos žolės sulaiko ir kaupia apatiniuose oro sluoksniuose pakibusias dulkes.

Norint įrengti veją, reikia nemažai laiko ir pastangų. Prireikus dideliems sklypams įrengti naudojamos technikos teks skirti nemažai investicijų. Daugiausia laiko užtrunkama lyginant sklypo reljefą ir ruošiant dirvą sėjai.
Svarbu įvertinti dirvožemį ir, jeigu reikia, ant viršaus pripilti derlingų žemių. Žolė geriau auga drėgmei laidžioje, lengvoje, derlingoje dirvoje. Tad vejų žolėms gerai vystytis reikia 18–20 cm storio struktūrinio dirvožemio sluoksnio.
Lyginant reljefą, svarbu nepalikti duobių, nes jose paskui kaupsis vanduo. Jei dirva nors šiek tiek nelygi, žolė želia nevienodai. Visą vejos plotą galima įrengti ir su nuolydžiu. 1–2 proc. nuolydis netgi pageidaujamas, nes padeda lengviau nutekėti vandens pertekliui.

Lyginimo darbai atliekami specialia technika, o mažesniuose sklypuose galima lyginti rankomis. Vienas iš lyginimo metodų – lyginimas lenta. Siekiant pažymėti dirvos aukščius, sklype ištempiamos virvutės. Vienodame gylyje įkasami vamzdžiai ir, braukiant per juos lenta, nuimamas žemių perteklius arba pripilama iki reikalingo aukščio.

Sėjama nevėjuotą dieną, barstant sėklas rankomis arba specialiomis sėjamosiomis. Sėklas būtina paskleisti kuo vienodžiau. Geriausia jas įterpti į žemę rankiniu geležiniu ar mediniu grėbliu, o didesniuose plotuose – tinklinėmis akėčiomis. Pasėjus dirva suvoluojama. Suvolavus greičiau sudygsta sėklos, nes dirvoje esanti drėgmė lengviau jas pasiekia. Bene didžiausią įtaką sėkmingam vejos dygimui turi dirvos drėgnumas. Norint, kad pasėta veja sudygtų greitai ir kokybiškai, reikėtų užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį dirvoje ir apsaugoti nuo mindžiojimo.