Veja – pastebimiausias aplinkos elementas. Sodrios spalvos ir sveika veja puošia visą sklypą, įrėmina augmeniją. Norint džiaugtis patrauklia veja, reikėtų pasirūpinti jos priežiūra.

Per mažai drėgmės. Karštomis dienomis vejos žolėms dažnai pritrūksta drėgmės. Nors vejų žolės ištveria dideles sausras, sumažėja vejos dekoratyvumas. Pagrindinis rodiklis, jog trūksta drėgmės, – išblukusi ir išretėjusi veja. Dėl užsitęsusios sausros vejų žolės ima ruduoti ir susitraukia. Pastebėjus sausros požymių, rekomenduojame nedelsiant ją palaistyti.

Užsikimšusi veja. Augant vejai, susidaro senas vejos sluoksnis, trukdantis patekti orui, vandeniui ir trąšoms. Vejai reikalingas aeravimas ir skarifikavimas. Atliekant šiuos darbus vejoje padaromos skylutės, per kurias patenka vanduo, trąšos. Pašalinamas senas veltininis vejos sluoksnis, taip suteikiama vejai naujos energijos augti.

Mikroelementų trūkumas. Trūkstant maistingųjų medžiagų, veja tampa mažiau atspari ligoms ir kenkėjams, praranda dekoratyvumą. Pavasarį po aeravimo ir skarifikavimo darbų patartina veją patręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Šios trąšos paspartins vejos augimą, suteiks sodriai žalią spalvą. Vasarą paprastai tręšiama kompleksinėmis ilgalaikio poveikio trąšomis, o rudenį, siekiant paruošti veją žiemai, patręšiama trąšomis, kuriose yra fosforo, kalio ir geležies.

Netinkamas pjovimas. Pjauti veją reikėtų reguliariai, 1–2 kartus per savaitę. Nederėtų labai nuskusti pievutės, tuomet kyla pavojus, jog ji išdžius. Nereikėtų pjauti drėgnu oru, tuomet kemšasi žoliapjovė ir ant vejos lieka šlapios žolės likučių, pūdančių veją.